Ką reiškia kačių murkimas?

Jei turite katę, tikriausiai ne kartą esate girdėję tą jaukų, vibruojantį garsą – murkimą. Tai vienas iš paslaptingiausių kačių garsų. Daugelis mano, kad katės murkia tik tada, kai jaučiasi laimingos ar patenkintos – pavyzdžiui, kai guli ant kelių, mėgaujasi švelniu glostymu arba gardžiai ėda savo mėgstamą maistą. Tačiau ar tikrai murkimas visada reiškia pasitenkinimą?

Iš tiesų kačių murkimo reikšmė gali skirtis priklausomai nuo situacijos. Katės murkia ne tik džiaugsmo akimirkomis – jos gali tai daryti ir jausdamos stresą, baimę ar net skausmą. Murkimas taip pat padeda palaikyti ryšį tarp kačiuko ir mamos, o suaugusios katės naudoja jį kaip bendravimo su žmonėmis ar kitomis katėmis priemonę.

Kačių murkimas – tai daugiau nei tik malonus garsas šeimininko ausiai. Tai sudėtinga komunikacijos ir savireguliacijos forma, kurią katės naudoja įvairiose situacijose. Nors dažniausiai murkimas siejamas su teigiamomis emocijomis, šis garsas gali turėti ir kitų reikšmių, priklausomai nuo aplinkybių. Aptarkime pagrindines priežastis, kodėl katės murkia:

Tai dažniausia murkimo priežastis. Katės murkia, kai jaučiasi ramios, mylimos ir saugios. Šis garsas dažnai pasigirsta tada, kai gyvūnas ilsisi, glaudžiasi prie žmogaus ar mėgaujasi glostymu. Be to, daugelis kačių pradeda murkti valgydamos – tai ženklas, kad jos patenkintos savo maistu. Jei jūsų katė murkia prie maisto dubenėlio ar valgydama, tai geras ženklas, kad jai patinka pasirinktas kačių maistas.

Katės taip pat bendrauja su savo šeimininkais. Murkimas gali būti būdas atkreipti dėmesį: paprašyti paglostymo, parodyti, kad nori įsitaisyti šalia, arba – kad laukia ko nors gardaus. Kai kurios katės net išmoksta naudoti šiek tiek aukštesnio tono murkimą, kuris primena kūdikio verksmą – tai tarsi sąmoningas emocinis signalas žmogui. Tokiu būdu jos gali paprašyti, pavyzdžiui, skanestų ar papildomos porcijos maisto. Jei murkimas pasigirsta šalia virtuvės ar netoliese, kur laikote katės produktus – tikėtina, kad tai prašymas.

Ne visada murkimas reiškia, kad katei viskas gerai. Kai kurios katės murkia būdamos sužeistos, sergant ar patiriant stresą – tai jų būdas nuraminti save. Manoma, kad murkimas padeda joms sumažinti skausmą ir išlaikyti stabilų širdies ritmą bei kvėpavimą. Jei pastebite, kad jūsų katė murkia neįprastose situacijose – pavyzdžiui, kai slepiasi, neturi apetito, elgiasi vangiai – tai gali būti ženklas, kad reikalinga veterinaro apžiūra.

Kačių murkimas yra vienas iš jų unikalių bendravimo būdų. Tačiau kaip turėtume reaguoti, jei mūsų augintinė murkia beveik nuolat, net ir keistomis aplinkybėmis? O ką reiškia, jei katė visai nemurkia? Nors kiekviena katė yra individuali, tam tikri elgsenos pokyčiai gali signalizuoti emocines arba sveikatos problemas.

Kai kurios katės murkia labai dažnai – net ir tada, kai nebendrauja su žmogumi. Tačiau jei katė murkia kai slepiasi arba yra mažiau aktyvi, nevalgo net mėgstamiausio maisto, o kartu pasireiškia kiti simptomai, pavyzdžiui, vėmimas, viduriavimas ar apatija, tuomet tai gali būti streso ar skausmo signalas. Kaip minėjome, katės dažnai murkia tam, kad save nuramintų – tai biologinis savireguliacijos mechanizmas. Tokiu atveju būtina stebėti kitus elgesio pokyčius ir, jei reikia, kreiptis į veterinarą.

 

Taip pat svarbu įvertinti katės aplinką: ar ji turi pakankamai saugių vietų? Ar gauna pakankamai dėmesio? Kartais padeda paprasti dalykai – žaislai, glostymas ar skanėstai katėms.

Kai kurios katės natūraliai murkia retai arba labai tyliai – tai ne visada yra problema. Kaip ir žmonės turi skirtingus balsus ar kalbėjimo įpročius, taip ir katės skiriasi savo garsais. Kai kurios murkia vos girdimai arba tik labai artimoje aplinkoje.

 

Tačiau jeigu jūsų katė anksčiau dažnai murkdavo, o dabar – visai nebe, tai gali būti tam tikrų pokyčių požymis. Tai gali reikšti, kad katė patiria stresą, baimę ar nesijaučia saugi, o galbūt ji patyrė traumą ar jaučia fizinį skausmą. Be to, netinkama mityba taip pat gali turėti įtakos bendrai savijautai – jei trūksta maistinių medžiagų, gali mažėti aktyvumas, energija, keistis nuotaika. Tokiu atveju verta peržvelgti, ar katės dienotvarkėje neatsirado streso šaltinių (pavyzdžiui, naujas gyvūnas namuose, garsūs remontai ar pan.). Taip pat pravartu peržiūrėti ir mitybą – ar kačių maistas atitinka jos amžių, sveikatos būklę.

Katės yra jautrūs ir iš prigimties atsargūs gyvūnai, todėl jų emocinė būsena tiesiogiai priklauso nuo aplinkos, šeimininko elgesio ir kasdienės rutinos. Norėdami, kad mūsų augintinės dažniau murktų iš džiaugsmo ir jaustųsi ramios bei saugios, turime tinkamai jomis rūpintis. Tam reikia sukurti tinkamas sąlygas, kuriose katė jaustų pasitikėjimą, ramybę ir malonumą.

Katės labai vertina stabilumą ir rutinos pastovumą. Staigūs pokyčiai – nauji garsai, nepažįstami žmonės ar daiktai – gali trikdyti jų ramybę. Norėdami sustiprinti teigiamas emocijas suteikite katei saugią vietą pasislėpti (pavyzdžiui, minkštą guolį ar aukštai esančią lentyną), taip pat venkite staigių pokyčių buityje ir užtikrinkite, kad katė turėtų tylų kampelį pailsėti, toliau nuo triukšmo ar vaikų.

Bendravimas su žmogumi – labai svarbus daugybei kačių. Nors jos gali atrodyti nepriklausomos, jos vertina švelnų kontaktą. Glostymas skatina pasitikėjimą ir geras emocijas. Reguliarūs žaidimai ne tik stiprina ryšį, bet ir padeda išlieti energiją bei sumažinti stresą. Ir net paprastas buvimas šalia ir kalbėjimas švelniu tonu gali padėti katei jaustis mylimai.

Skanestai katėms – ne tik malonumas, bet ir motyvacijos priemonė. Jie gali padėti sustiprinti teigiamus įpročius, apdovanoti už tinakmą elgesį bei skatinti bendravimą, ypač jei katė naujai priglausta arba labai atsargi. Tačiau labai svarbu rinktis kokybiškus, katės amžių ir sveikatos būklę atitinkančius skanėstus – jie turėtų būti ne tik skanūs, bet ir naudingi. Mumbo gyvūnų prekių parduotuvėje galite įsigyti įvairiausių skanėstų savo augintiniams.

Katės mėgsta pastovumą – reguliarus maitinimo, žaidimų, poilsio laikas padeda joms jaustis saugiai. Tokia rutina kuria nuspėjamą aplinką, kurioje katė gali atsipalaiduoti ir pasitikėti. Maitinkite katę kasdien tuo pačiu metu. Žaiskite tam tikru laiku – prieš miegą ar ryte. Venkite dažnų maitinimo vietos ar indelių keitimų, nes tai taip pat gali kelti stresą.